Ko nori moterys?

Per savo konsultacijas daugsyk girdėjau, ko moterys tikisi, ko laukia iš vyrų. Apibendrinus jų lūkesčius, vyras turi būti tvirtas, konkretus, žinantis, ko nori, mokantis stovėti už savo tiesas ir gebantis daryti sprendimus, taip pat turi moterį suprasti ir būti jautrus. Dar moterys būtinai akcentuoja saugumą, – jos nori jaustis už vyro kaip už sienos, kad ir kokios negandos ištiktų. Regis, elementaru: moteris ieško tokio vyro, šalia kurio ji tiesiog galėtų būti moterimi. Bet kad jos moteriškumas skleistųsi, kad ji galėtų būti gležna, švelni, seksuali, žaisminga ir puoselėti savo grožį, moteris turi turėti saugią užuovėją. O jei nėra į ką atsiremti ir moteriai reikia kovoti pačiai už save, jei ji priversta atlikti tiek vyro, tiek moters funkcijas, tuomet ima dygti aštrūs spygliai ir randasi kieti šarvai. Kad moteris pati sau taptų ta saugia užuovėja.

Įvardinti vyro vaidmenį poroje galima per jau ankstesniuose „Laisvalaikiuose“ pristatytą 6 žingsnių taisyklę. Apie ją neskaičiusieji visus straipsnius ras feisbuke, oficialiame Leonora Be You puslapyje. Jei labai trumpai, vyras atsakingas už tris situacijas: impulsą (pirminę idėją, sumanymą), struktūrą (pasirūpina, kad ta idėja būtų įgyvendinta) ir už taško padėjimą arba užbaigimą (nusprendžia, kada sumanymas jau įgyvendintas ir metas judėti prie kito). Tuo tarpu moteris idėją priima arba ne, labai subtiliai dalyvauja struktūros kūrime ir ją užpildo, iki galiausiai įsisąmonina etapo pabaigą, kad būtų atidarytos durys naujoms pradžioms. 6 žingsnių taisyklė parodo, kokiuose etapuose vyrai ir moterys yra stipriausi natūraliai, iš prigimties. O darydami tai, kas artima mūsų prigimčiai, jaučiamės geriausiai, tiesa?

Nesvarbu, kokiame etape esate – ieškote merginos, moters draugystei ar jau gyvenate šeimoje ir džiaugiatės atžalomis, - vyras visuomet yra idėjų generatorius. Tai jis renkasi ir brėžia kryptį, kuria juda pora ar šeima. Viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų, dėl kurių santykius ištinka krizė: vyras bando prisitaikyti prie to, ko nori moteris, kuri labai dažnai ir pati nežino, ko nori. Moterims tai būdinga ir visiškai normalu. Gamtoje jos – kaupėjos, rinkėjos, grybautojos ir uogautojos. Ir jei paklausite moters: brangioji, ką veikiam vakare, ar nori į kiną, ar į restoraną, ar į naktinį klubą, tai greičiausiai išgirsite, kad ji nori ir į kiną, ir į restoraną, ir į naktinį klubą, ir mielai praleistų vakarą namuose… Moterys nori visko, bet iš tokių norų ne kažin kas išeina, todėl jos dievina vyrus, kurie ateina į jų gyvenimus ir nusprendžia už jas: šiandien einam į restoraną, tau patiks. Nes tokie vyrai struktūrizuoja moters prigimtinį beribiškumą ir suteikia jai apsiprendimo, tikrumo ir saugumo jausmą. Tikra tiesa, moteris dar pabambės, kad ji nenori į restoraną, taip intuityviai dar bandydama vyro ryžtą. Visos moterys silpniau ar stipriau išbando vyrus jų tvirtume ir jos daro tai visą gyvenimą, nes turi nuolat pasitikrinti, ar šalia jų – lyderis, ar saugu kūrenti šeimos židinį. Ir jei vyras sugebės išlaikyti savo prigimčiai būdingą struktūrą, greičiausiai, ji liks labai patenkinta ir restoranu, ir vyru. Nes moterims nėra nieko blogiau už partnerį, kuris nei santykių pradžioje, nei jų eigoje, nei gyvenant šeimoje nežino, ką daryti ir apskritai kur plaukia poros ar šeimos laivas! Taip, moteris turi fantazijos sugalvoti, ką veikti, ji gali paleisti pradinį impulsą pati ir daugybė moterų tai daro puikiai. Bet šiais laikais, kai moterys dėl socialinės aplinkos ugdomų savybių (konkurencijos, kovos) taip smarkiai vyriškėja, kur garantija, kad jos paleis tas valdžios vadeles po impulso sekančiame kitame vyrui priklausančiame etape – struktūros kūrime? Pagaliau vyro neapsisprendimas, ką veikti, nežinojimas, ką moteriai pasiūlyti, iškart parodo tvirtos nuomonės nebuvimą, nemokėjimą prisiimti atsakomybę ir būti lyderiu, o gal net siaurą interesų ratą ar fantazijos nebuvimą. Moteriai tai – jau signalas, kad stuburo nerasta, vadinasi, nesaugu… Nes moteris gali eiti ir vyriškus žingsnius arba poroje jais galima susikeisti, bet moteris ne vyriškiems žingsniams sutverta ir labai greitai nuo vyriško vaidmens ji pavargsta. O blogiausia, vyriška moteris tampa nebepatraukli vyrams, o subobėję vyrai nebetraukia moterų. Paradoksas, bet moterų vyrams kuriami išbandymai, jų jėgos tikrinimas, gali pasirodyti kaip mėginimas atimti iš vyro valdžią. Bet vienintelis dalykas, kurio tokiu būdu siekia moteris – jaustis rami, kad šalia – tikras vyras. Ir jai visiškai nesigviešia jo prigimtinių funkcijų. Sulaukusi iš vyro aiškaus taško padėjimo į savo nesibaigiančių abejonių jūrą, moteris lieka patenkinta ir nurimsta, nes jai reikia ne valdžios, o žinojimo, kad yra ribos, nes vanduo be krantų nebūtų jūra… Tuo tarpu jei vyras pasiduoda ir atiduoda valdžią moteriai, ji anksčiau ar vėlaiu juo nusivilia. Ir tada santykis iš esmės ima byrėti, nes kokia moteris jaučiasi laiminga, kai vyras po padu?

Pasitaiko, vyrai piktinasi moterų nemoteriškumu ir jų noru imti vadžias į rankas. Bet jei svajojate apie švelnią moterišką būtybę, kuri gerbia savo žmogų ir leidžia jam jaustis tikru vyru, tai kodėl dažnai net pirmą pažintį, t. y. priėjimą vienam prie kito, permetate moteriai? Juk tai – akivaizdi impulso situacija, kur lyderiauti turėtų vyras. Ir kaip čia taip paskui išeina, kad po kurio laiko pasijuntate susitikinėjantys su vergvalde-tirone, kuri nepalieka erdvės pasireikšti jums? Traukiatės nuo tokios ir keiksnojate moteris, kurios nebe moterys, bet bare ir toliau kantriai laukiate, kol JI pati prieis. Ir tikrai prieis…