Sąmoningumo magija apie santykius

Noriu pradėti padėka, už tai, kad vienas anoniminio klausimo autorius pasėjo norą manyje pasidalinti tema apie SANTYKIUS.

KLAUSIMAS: Dar nerandu atsakymų kaip auginti santykius, jei juos reikia auginti. Jie arba klostosi, arba ne. Ar būtina kito žmogaus iniciatyva, grįžtamasis ryšys?

Kalbant apie santykių auginimą, pirmiausia rekomenduočiau atsakyti sau į klausimą ar tikrai noriu ir esu pasirįžęs juos auginti ir kodėl?  Žinoma, antra pusė taip pat to turi norėti, nebūtinai inicijuoti, bet bent jau turėti norą būti kartu, jei taip yra , tuomet situacija Jūsų rankose, ir čia jau nereikia laukti iš kurios pusės vėjas papūs ir kaip jie susiklostys. Santykių puoselėjimas – didelis ir atsakingas darbas, reikalaujantis ryžto ir tikėjimo. Tai didelė atsakomybė ne tik už save, bet ir už kitą.

Sąmoningumo magija apie laiką sau

Kas tas mistiškasis, vis labiau linksniuojamas laikas SAU, kurio turi tik nieko neveikiantys, vaikų neturintys, ne karjeristai veikėjai? Taip dažnai gali nuskambėti mūsų mintyse pasiteisinimo žodžiai.

Nemažai metų keliaujant po pasaulį ir sutinkant labai skirtingų kultūrų, amžiaus bei įsitikinimų žmones, pradėjau analizuoti, kodėl vieni pasiekia labai daug per savo gyvenimą, o kiti taip ir baigia savo dienas priekaištaudami gyvenimui?  Juk visi turime dvidešimt keturias valandas per parą! Kodėl vieni nugriauna kalnus per dieną ir dar randa laiko ne tik savo artimiesiems, bet ir sau, o kiti per dieną atlieka jiems priklausomas funkcijas taip ir neatrasdami  kelio į geresnį gyvenimą?

Sąmoningumo magija apie dovanas

Šiandien mane aplankė mintis apie DOVANAS. Kaip dažnai mes jaučiamės apdovanoti? Dažnai, tik tuomet kai prieš akis mums įbrunka dideliu kaspinu aprištą dovanų dėžę… O dar dažniau, kai prarandame, tai, ką visada turėjome….tada, kai atrodo kas nors iš mūsų atėmė, tai, kas visada priklausė mums… tik tuomet, suvokiame, kokie apdovanoti buvome. 

Sąmoningumo magija apie neįmanoma

Kuomet dažnai atsigręžę atgal į savo gyvenimus, sakome, jei būtų man kas pasakęs seniau, jog darysiu tai, ką šiuo metu darau, būčiau nepatikėjęs… Kad ir kokiame gyvenimo knygos puslapyje šiandieną bebūtum, linkiu į šiandienos “neįmanomus” dalykus pasižiūrėti labai realiai, nes gal tai tavo ateities kelias.

Sąmoningumo magija apie svajones

Dažnai atsigręžiu atgal ne tam, kad kapstytis po praeitį, o tam, kad vis labiau pažinčiau save. Nuo pat vaikystės visko norėjau čia ir dabar, nepasidaviau ir iki šiol nepamiršau savo “jaunatviško maksimalizmo”. Labai dažnai būna, kuomet atvėrus pirmąsias, netgi atrodo mažytes ar nelabai reikšmingas duris, prieš mus pradeda atsiverti begalybė naujų galimybių. Kažkada iš mažo miestelio atsidūrusi Vilniuje pajaučiau, jog viskas yra įmanoma, jei nepasiduodame iššūkiams, pajaučiau, kad turiu atrasti pačią save, SAVO kelią, savo misiją – ieškojau, klydau,  griuvau, kėliausi ir vėl ėjau, kol atradau. Svarbu pradėti mažais žingsniais bet DABAR. Svarbu ką nors DARYTI dėl savo svajonės, pačių slapčiausių norų ir galbūt, šiuo metu jums atrodančių neįmanomų dalykų.
Linkiu būti realistais ir siekti to, kas atrodo neįmanoma!:)

Sąmoningumo magija apie vidinę laisvę

Neseniai teko dalyvauti vietiniame Ibisos salos labdaros renginyje, kurį oganizvo labai ypatingas savo gyvenimu, mintimis ir jo organizuojamais projektais žmogus. Ibizos saloje jis vadinamas laisvės paukščiu. Susipažinusi asmeniskai, supratau kodėl. Jo idėjos neturi kliūčių, nesustojamai jis randa būdą joms realizuotis. Padėti žmonėms jis turi begalę būdų, ir tai daro su didele laisve ir noru dalintis laime ir įkvėpti žmones būti laisvais. Besikabant su juo, pasiteiravau kaip gimė ta vidinė laisvė jame pačiame? O jis man atsakė trumpai ir aiškiai – kalėjime.

Ko nori moterys?

Per savo konsultacijas daugsyk girdėjau, ko moterys tikisi, ko laukia iš vyrų. Apibendrinus jų lūkesčius, vyras turi būti tvirtas, konkretus, žinantis, ko nori, mokantis stovėti už savo tiesas ir gebantis daryti sprendimus, taip pat turi moterį suprasti ir būti jautrus. Dar moterys būtinai akcentuoja saugumą, – jos nori jaustis už vyro kaip už sienos, kad ir kokios negandos ištiktų. Regis, elementaru: moteris ieško tokio vyro, šalia kurio ji tiesiog galėtų būti moterimi. Bet kad jos moteriškumas skleistųsi, kad ji galėtų būti gležna, švelni, seksuali, žaisminga ir puoselėti savo grožį, moteris turi turėti saugią užuovėją. O jei nėra į ką atsiremti ir moteriai reikia kovoti pačiai už save, jei ji priversta atlikti tiek vyro, tiek moters funkcijas, tuomet ima dygti aštrūs spygliai ir randasi kieti šarvai. Kad moteris pati sau taptų ta saugia užuovėja.

Kaip uždirbti milijoną?

„Daug pinigų turėsiu, daug pinigų!“, – vienoje iš savo dainų skanduoja grupė „Timohi“, dainos žodžiais įvardindama vieną didžiausių žmogaus svajonių. Didelių pinigų link keliauju pati ir žinau, ką reikia daryti, kad jų būtų. Ar mums pakeliui? Jei taip, tuomet pirma, ką padarysime, tai visiems laikams pamiršime pasiteisinimą, neva ne piniguose laimė. Kas tame blogo, jei būsite ir laimingi, ir turtingi?!.

Nors dirba praktiškai visi, šlamančių turi anaiptol ne kiekvienas. Nes pinigai ateina ne per alinantį darbą. Pinigai yra didžiulė energija, kuri materialiame pasaulyje materializuojasi į… pinigus. Todėl, jei norite būti finansiškai turtingi, gausite išmokti perprasti tos energijos dėsnius. Turėti pinigų yra išmokstama!

Jus įžeidė? O gal įsižeidėte jūs?

Ar pastebėjote, kad kartais ginčai, pykčiai, dramos ir net didžiausi skandalai prasideda lyg ir nuo smulkmenos? Kai reakcija į ją sukėlusį žodį ar įvykį – visiškai neadekvati? Dažnai taip nutinka dėl povandeninių akmenų, kai pernelyg smarkiai sureagavęs arba tarsi lygioje vietoje įsižeidęs žmogus iš tikrųjų reaguoja ne į šiuo momentu vykstančią situaciją, o į grandinę iš praeities atsineštų nuoskaudų, subjektyviai susisiejusių su įvykiu dabartyje. Kaip tvarkytis su pernelyg dideliu įžeidumu? O gal jūs vadinate tai švelniau – padidėjusiu jautrumu?..

Saviapgaulė pavadinimu „nėra laiko“. Ar tikrai?

Šių dienų rykštė – laiko stoka. Tik ir girdi iš visų pusių: norėčiau rytais daryti jogą, bet dienotvarkė ir taip pernelyg įtempta; norėčiau tapyti, bet, matyt, reiks luktelėti keletą metelių iki vaikai paaugs; verkiant reikia atostogų, bet kontoroje, lyg tyčia, tiek darbų ir t.t. Bet juk visi žinome, kad paroje yra lygiai 24 valandos. Kiekvienam iš mūsų atriekta po tiek pat. Tai kodėl vieniems užtenka laiko dirbti didelius ir prasmingus darbus, auginti vaikus ir dar mėgautis gyvenimu, o kitiems laiko stinga viskam, pradedant rytiniu dantų valymu?