Straipsniai

Atostogos kitaip: atraskite ne naujus miestus, o save!

Atostogos svečiose šalyse nebedžiugina? Per atostogas atraskite save!

Kartais po atostogų kokioje Turkijoje ar Egipte, Italijoje ar Ispanijoje, Tunise ar kokiame kitame krašte tiesiog nėra ką papasakoti. Maistas skanus. Vanduo šiltas. Įdegėm, pailsėjom, – viskas gerai, kaip ir visada. Bet ne apie rutiniškas, nuobodžias atostogas mes svajojame, dirbdami ištisus mėnesius. Žmogui būtina nuolat atrasti, patirti kažką nauja ir tas pats, kaip visada, net jei tas pats kaip visada yra gerai, mums nebesuteikia sparnu.

Kaip per atostogas patirti it pirmi kartai stiprų atradimo malonumą, kai jau daug kur buvome ir daug ką matėme, o pasaulis vienodėja pernelyg greit: nuo aikštėse pardavinėjamų kukurūzų, vienodų suvenyrų iki gatvės artistų pasirodymų? Pavyzdžiui, kas nėra matęs po Europos miestus keliaujančių, taip pat ir Vilniuje pasirodančių, indėnų su jonikomis ir dar garso kolonėlėmis?

Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėja nauja atostogų koncepcija, kuri ne tik sugrąžina stiprius įspūdžius, bet ir leidžia mėgautis jais ištisus mėnesius ir net metus. Dar daugiau: tai atostogos, kurios prasideda… jau sugrįžus po atostogų.

Anglų kalba šis netradicinis poilsis vadinasi retreat, kas išvertus reiškia atsitraukimą, vienumą ir prieglobstį. Tokių atostogų esmė – ne užsiimti savo asmenybės užgaidom pvz., dar vienu neišbandytu restoranu, pramoginiu klubu, kazino ar maisto patiekalu… o keliauti po savo vidinį pasaulį ir susipažinti su savimi iš arčiau. Nes ne konkretus miestas ar kelionė jums kelia nuostabą arba ne: tai jūs patys patiriate atradimo jausmą arba ne. Juk tarsi apkerėti galite sustingti čia pat kieme, apžiūrinėdami rožės žiedą, o galite nusibelsti iki Venecijos ar Florencijos, o gal net perskristi Atlantą ir nepatirti visiškai nieko. Nes kaip grožis slypi žiūrinčiojo akyse, taip ir visi kiti patyrimai – patiriančiajame. Ritrytų, per kuriuos dirbame su savimi, per kuriuos laviname save, pasekmė – atsigavę, atšviežėję pojūčiai, dėmesingumas ir sąmoningumas savo aplinkai, norams, pačiam sau, vidinė ramybė ir harmonija.

Dažniausiai ritrytai rengiami kokiame neregėto grožio rojaus kampelyje, o ten sudaromos gyvenimo sąlygos kaip diena ir naktis skiriasi nuo įprastos gyvenimo rutinos. Pavyzdžiui, jei esate pelėda ir 10 ryto vos ne vos išlipate iš lovos, tai kokioje Ispanijos salos kalnuose, įsikūrusiame ramybės centre, gulsitės ir kelsitės sulig besileidžiančia ir patekančia saule. Jei paprastai jūsų varikliuką įkrauna 6 puodeliai kavos per dieną ir neįsivaizduojate vakarienės be mėsos, tai toje pačioje saloje, kas galėtų patikėti, jūs puikiai jaučiatės maitindamiesi gurmaniškais vegetraiškais patiekalais. Jei mieste, kuriame gyvenate, jus nuolat supa triukšmas ir daug bendraujate, tai ritryte dieną, o gal net ištisas savaites (!) praleisite visiškoje tyloje.

Atvykusiems tokio išskirtinio poilsio siūlomos įvairios fizinės ir dvasinės praktikos, nuo meditacijos, jogos, masažų, specialių organizmo valymo dietų iki konsultacijų su patyrusiais asmeninio tobulėjimo konsultantais ar net dvasiniais mokytojais  (neišsigąskite sektantizmo, dvasiniais mokytojais vadinami ir daug pasiekę bei žinomi gyvenimo būdo treneriai, jogos mokytojai ir t.t.). Ritrytuose daroma viskas, kad tik žmogus atsitrauktų nuo įprasto gyvenimo ritmo, išsilaisvintų iš mentalinės, ypročių ir net fiziologinės inercijos. Kokia iš to nauda? Įvyksta tiek fiziologinis, tiek minčių atsinaujinimas, – atsitapatinęs nuo inercijos žmogus ne tik persikrauna bei pailsi, bet ir pradeda pažinti save iš arčiau.

Žmogaus mintys labai inertiškos. O kasdienio gyvenimo rutinoje gimstančios mintys mus neša link… tos pačios chaotiškai nekontoliuojamų minčių chaoso ir kasdieninės rutinos. Žmogus linkęs galvoti apie tai, ką jis darys artimiausią minutę, valandą, dieną, jis užminga su mintimis, kokius darbus turi nuveikti ryt, ką valgys pusryčių ir t.t. Dažniausiai šios mintys nesąmoningos, nekontroliuojamos, srūvančios beveik taip pat, kaip ir kraujas mūsų kūne. Gyvenime jos nieko nekeičia. Iš tikrųjų jų net negalima vadinti mintimis ar sąmoningu galvojimu. Smegenys tarsi veikia  buitinio kalkuliatoriaus režimu… Ar yra tikimybė, kad rytoj tokios mintys jus neš kažkur kitur? O juk žmogaus prigimtis yra norėti daugiau nei jis turi … tiesa, nes žmogui pokyčiai reikalingi kaip žuviai vanduo! Bet pokyčiai nevyksta, jei mintys, kurios gali ten nuvesti kartu su veiksmais, teka pasroviui kartu su kasdienine inercija…

Ritryte senųjų minčių grandinė nutraukiama kruopščiai paruoštos specialistų programos dėka – žmogus harmoningai  išvedamas iš  jam įprasto gyvenimo rėžimo , pirmiausia atsipalaiduoja nuo savo prisiimtų socialinių vaidmenų ir palaipsniui jo sąmomėje pradeda rimti besisukanti ankstesnių minčių karuselė. Erdvė paruošta totaliom kūno, sąmonės ir sielos atostogoms  – jam nebereikia niekuo rūpintis. Štai dabar jis gali pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies, maksimaliai aprimusiomis emocijomis. Išsivaliusioje sąmonėje atsiranda naujų minčių, asmeninio gyvenimo situacijų netikėtai tobulų sprendimo būdų  ir pasitaiko, kad žmogus ir verkia, ir juokiasi, nes per minimalų laiką būna pavyksta išspręsti problemas, kurias įveikti nepavyko net per 10 metų.  Po tokių atostogų su savimi žmogus pasijunta it naujai gimęs! Sugrįžta pojūtis, kad gyveni, o ne egzistuoji! Darbas su savimi yra tos atostogos, kurios geba pakeisti jūsų gyvenimo kokybę ne tik kol esate ritryte, bet ir po jo. Nes tikrasis ritrytas prasideda… po ritryto, kai jūs sugrįžtate į savo kasdienį gyvenimą, bet su nauja kokybe ir naujomis žiniomis. Tokios atostogos – kaip investicija, kuri dividendus neša labai ilgai.

Kas nors gal palygins, kad pažintinė kelionė, kaip ir ritrytas, gali paveikti labai panašiai, nes per kelionę taip pat pakeičiama aplinka ir rutina… Vis dėlto svarbiausias dalykas – suvokti priežastis, dėl kurių žmogui reikia pokyčių, o tuo pačiu ir atostogų. Žmogaus tikslas – augti, tobulėti. Iš tikrųjų žmogus trokšta vidinių pokyčių, bet mes tiek užsimiršę materialiajame, fiziniame gyvenimo lygmenyje, tiek į jį įnikę, kad ir pokyčius suvokiame tik kaip materialius: pamatyti naują kraštą, parsivežti į namus naują lėkštę, suvalgyti dar nevalgytą gyvį, nusipirkti naują drabužį ir t.t. Ir net kurortiniai romanai, per kuriuos ieškoma aistros objekto, taip pat yra įspūdžių vaikymasis per išorinius dirgiklius, kurie nenumalšina tikrojo iš vidaus kylančio meilės, vidinės harmonijos ir išorinio balanso troškulio.

Kai viskas matuojama materialiais dalykais, t. y. einama per kiekybę, o ne per kokybę, anksčiau ar vėliau tokio tipo atostogas pradeda  varginti, nes savo jau ir taip atbukusius receptorius žmogus bando atgaivinti dar didesniais kiekiais: maisto, svaigalų, garsios muzikos ar adrenalino… Žmonės važiuoja į destrukcines vietas ir ilsisi per kiekybę, o ne ieškodami kokybės. Naktiniai klubai, alkoholis pasitelkiami tam, kad žmogus per chaosą atiduotų stresą. Kad užsimirštų ir atitrūktų nuo kasdienio gyvenimo įtampos. Bet tokiomis atostogomis mes skurdiname save ir fiziškai, ir dvasiškai ir anksčiau ar vėliau ateina vidinis liūdesys, kad ir koks didelis vakarėlių liūtas tu bebūtum. Po tokių atostogų dažnai  žmogus grįžta pavargęs ,emociškai  išsisunkęs ir nesupranta, kodėl jaučiasi blogai… Ir jei nesusivokia, kad savo įspūdžių, naujovių poreikį tenkina tik per materiją ir jos kiekį, tai mėgins „dar geriau pailsėti“ kitąmet…

Tuo tarpu iš ritryto išsivežamas vertingiausias suvenyras – mokėjimas atsipalaiduoti, kuris integruojamas į kasdienį gyvenimą. Namuose palikto gyvenimo net nebesinori vadinti įprastu ir viską tas žmogus jame pamatys kitaip, nes po atostogų sugrįžo kitokios vidinės kokybės. Ritryte pasiilsima fiziškai, praturtinamas emocijų laukas ir įgyjama praktinių žinių, todėl gyvenimas po atostogų keičiasi ir skleidžiasi visu savo grožiu. Beje, po tokių atostogų visai nesunku eiti į darbą, nes kai pasikeičia mumyse pačiuose esanti vidinė gyvenimo kokybė, ir neatostogaujant gyvenimas atrodo malonus. Ir net jei apsakyti žodžiais savo atostogas, sugrįžus iš ritryto, nebus lengva, už jus kalbės kitokia jūsų būsena ir išvaizda bei  jūsų gyvenimo pokyčiai.

Facebook Comments